Kunigo Jurgio Gavėnios šimtmečio paminėjimas

Vytautas Kutkevičius

2009 m. Sausio 27d. Nr. 07 (452) „Mūsų laikas“

            2009 m. sausio 18 d. sekmadieninių pamaldų metu Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo gražiai paminėtas  kunigo Jurgio Gavėnios 100-sios metinės. Nuoširdžius žodžius apie jį tarė kunigas Mindaugas Kairys, senieji parapijiečiai.

            Pamaldose dalyvavo ir kunigo J. Gavėnios dukterys Dalia Gavėnaitė – Bagdonienė, baigusi Vilniaus universitete lituanistiką, gyvenanti Vilniuje, dirbanti filharmonijoje redaktore, ir Salvinija Gavėnaitė – Tilvikienė, baigusi Kauno politechnikos institutą, dirbanti Klaipėdoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje inžiniere elektrike.

            Buvo atvykęs ir anūkas Julius Tilvikas, verslininkas. Jie nuoširdžiai padėkojo mūsų parapijiečiams už gražų kunigo Jurgio Gavėnios šimtmečio paminėjimą.

            Sakoma, jog kai kurios užgesusios žvaigždės dar mums ilgokai žėri, savo šviesa primena apie save, leidžia ja grožėtis. Taip ir žmogų, jeigu jis buvo doras, kūrybingas, pasižymėjo gerais darbais, pasiaukojama veikla, mes ilgai su pagarba prisimename ir laikome tariu pavyzdžiu kitoms kartoms. Toks buvo ir evangelikų liuteronų kunigas Jurgis Gavėnia 9Gavėnis0, kurio šimtmetį dabar minime.

Jurgis Gavėnia gimė 1909 m. sausio 13 d. šalia Jurbarko esančiame Kalnėnų kaime. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, paskui – Kauno Vytauto Didžiojo universitete Filosofijos –teologijos fakultete studijavo evangelikų liuteronų teologiją.

Pirmoji konfirmantų laida, ruošta J. Gavėnios Jurbarko bažnyčioje 1942.05.24.

1941 m. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dirbti Jurbarko evangelikų liuteronų parapijoje. Tai buvo labai sunkus laikotarpis parapijai. 1940 m. birželį Raudonajai armijai įsiveržus į Lietuvą, hitlerinė Vokietija paskelbdavo tautiečių repatriaciją iš Lietuvos.

Parapiją perėmęs Jurgis Gavėnia kartu su kitais evangelikai liuteronais ryžosi laukti savo likimo. Tuo tarpu 1941 m. birželio pabaigoje įsiveržus hitlerininkams, žydkapiuose buvo sušaudyti ne tik žydai, katalikai, stačiatikiai, bet ir keli Pašvenčio kaimo evangelikai liuteronai.

J.Gavėnia ir tais metais nuoširdžiai, ištikimai vedė parapijos dvasinį gyvenimą, skelbė evangeliją. Savo darbu, veikla ir gyvenimo būdu rodė ryškų krikščioniško gyvenimo pavyzdį.

Kunigo šeima priimdavo nepasiturinčių šeimų vaikus gyventi į kleboniją, kur suteikdavo jiems ne tik pastogę, maistą, bet ir leisdavo mokytis.

J.Gavėnia savo kukliais ištekliais šelpė vargingas šeimas, mokė jaunimą ne tik teologijos, bet ir pasaulietinių mokslo bei kultūros žinių.        

J.Gavėnia buvo vedęs, žmona Monika dirbo dantų gydytoja. Gyvendami Jurbarke jie augino dvi dukras – Daivą ir Dalią. Vėliau jiems gimė trečioji dukra Salvinija.

Jurbarko parapijos konfirmantų laida, ruoša velionio kunigo J. Gavėnios.

Pirmoji pokario laida.

Pokario metais prasidėjo evangelikų liuteronų trėmimai. 1945 m. sausio 22 d. iš Kalnėnų buvo ištremti r kunigo tėvai – Jurgis Gavėnia ( 1870 m.g. ) ir Elžbieta Gavėnienė (1874 m.g.). Tėvas buvo labai silpnas – jį vežimuku atvežė prie Nemuno ir įkėlė į garlaivį. Buvo pranešta kunigui, deja, tas per vėlai atbėgo prie upės – pamatė tik nuplaukiantį garlaivį ir mojuojančius tėvus. Šie buvo ištremti į tolimąją Tadžikiją.

1948 m. spalio 15 d. buvo areštuotas ir kunigas Jurgis Gavėnia. Vorkutos lageriuose jis išbuvo iki 1956 m. Būdamas tenai jis susirašinėjo su kai kuriais parapijiečiais, juos dvasiškai palaikė.

Šeima buvo apsigyvenusi Šakiuose, kur žmona augino dukras ir dirbo dantų gydytoja. Po tremties J. Gavėnia atliko kunigo pareigas Šilutės, Ramučių, Saugų ir Sudargo evangelikų liuteronų parapijose. Kad dukroms būtų mažiau kliūčių įstoti ir studijuoti universitetuose, jis įsidarbino krosnių kūriku. Taip visos trys dukros įgijo universitetinius išsilavinimus.

Kunigas Jurgis Gavėnia mirė sulaukės 72 metų, 1981 m. sausio 20 d. Palaidotas Sudargo evangelikų liuteronų kapinėse, greta savo brolio Jono Gavėnios.