Humanitarinė pagalba iš Bromölla miesto parapijos Švedijoje

Šių metų spalio 14-15 dienomis Jurbarko parapijoje lankėsi bičiuliai iš Švedijos.

Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakoniją „Jurbarko sandora“ aplankė du Bromölla parapijos nariai - kunigas Staffan Svensson ir parapijos darbuotoja Annika. Tai ne pirmasis vizitas su humanitarine pagalba iš Bromölla miesto. Ryšiai su šia parapija užsimezgė prieš dvejus metus.

Šiais metais, Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijai „Jurbarko sandora“ skirtoje humanitarinėje pagalboje - daugiausiai buitinės apyvokos daiktai.

Svečiai atvyko labai trumpam vizitui, kelionės metu kartu su parapijos kunigu Mindaugu Kairiu aplankė Jurbaro parapijos šeimas bei VšĮ „Gabrielius“ reabilitacijos centrą.

Turbūt kiekvienas turime ar bent jau prisimename savo senelius. Tai žmonės, kuriems iki laimės, atrodytų, reikia tiek nedaug: tavo šypsenos, gražaus žodžio ir trupučio laiko jiems, kad nesijaustų pamiršti. Tačiau yra labai daug senyvo amžiaus žmonių, kurie negali pasidžiaugti artimo skambučiu, gražiu žodžiu.

Svečiai buvo sukrėsti tokio skurdo, kokį teko pamatyti šio vizito metu. Sunku būtų ir įsivaizduoti ar gali būti dar blogiau?

Ponia Janina, gyvena gerokai nutolusioje sodyboje nuo pagrindinio kelio į Raseinius, vienkiemyje Vensloviškių kaime. Moteris gyvena visiškai viena. Du vaikai mire, o jauniausioji dukra įsikūrusi užsienyje. Nelengva įsivaizduoti, kaip sunku turėtų būti vienam su savo ligomis ir prisiminimais, kaip sunku būti niekam nereikalingam...

Prieš pora mėnesių, jos apgailėtiną būtį pamatę parapijiečiai Elena ir Zigfridas Langai, puolė gelbėti išsekusią ir skaudžiai likimo nuskriausta senolę.

Prieš keletą metų visiškai apakusią moterį kiekvieną dieną lydi ne tik visiška tamsa, bet ir vienatvė, skurdi buitis.

Skurdas akį rėžia, namai – pilki ir niūrūs, nėra ne tik vandens, vonios ar tualeto, bet ir elektros, o ką jau kalbėti apie apgailėtiną viso namo būklę, kiaurą stogą, langus, duris.

Dėkojame Zigfridui Langui, kurio dėka, namuose atsirado šaldytuvas, tačiau dar laukia elektros instaliacijos darbai. Kieme atsirado ir krūvelė sausų malkų, kurias padėjo sutvarkyti geranoriški kaimynai. Svečiai atvežė šiltų užklotų, virtuvės įrangos, kuri bent šiek tiek pagerins esamą padėtį.

Moteris palikta „valdžiai“, ne tik svečius, tačiau ir mus stebina, kad lig šiol moters buitimi, gyvenimo sąlygomis nesidomėjo nei seniūnas, nei seniūnijos socialinė darbuotoja.

Pačios senolės paklausus dėl socialinės priežiūros paslaugų teikimo, senolė tik liūdnokai taria, jog jos bėdomis niekas nesidomi.  

Tačiau laimingo atsitiktinumo dėka užklydę žmonės, visokeriopą įmanomą pagalbą ir priežiūrą suteikia kasdien. Nes pasirodo, jog socialinių paslaugų teikimas dar nėra užtikrintas atokiame kaime.  

Vėliau aplankėme dar keletą nepritekliaus kamuojamų daugiavaikių šeimų.

Į nepritekliaus situaciją patekę tėvai dažnai yra linkę slėpti savo problemas. Jie nori, kad jų vaikas jaustųsi toks pat, kaip ir kiti, nejaustų nepritekliaus. Jie labai skausmingai sutinka bet kokias pinigų rinkliavas – už koncertą, spektaklį, ekskursiją, už kalėdinę dovanėlę vaikui. Taip pat skausmingai reaguoja į prašymą nupirkti vaikui ugdymosi priemonių: popieriaus, spalvotų pieštukų ir kt. Kiekvienas neplanuotai išleistas litas dar labiau apsunkina jų padėtį. Šeimos gyvena nuolatiniame materialiniame ir dvasiniame skurde.

Svečių vizito metu daugiausiai džiaugsmo buvo vaikučiams. Vaikai nuoširdžiai džiaugėsi saldžiomis dovanėlėmis, straksėdami su krepšeliais tuoj ieškojo gražiausiai suvyniotų saldainių ir juos rodė vienas kitam.

Nors aplankytų šeimų namai kuklūs ir skurdi buitis, tačiau namai tvarkingi ir jaukūs.

Džiugina tėvų  pastangos – vienuose kituose namuose pasitiko vakuojamų rudeninių gėrybių kvapas, lauke tvarkoma rudeninė aplinka.

Skurdas ir nepriteklius dažnas reiškinys, tačiau sunkiausia matyti ne tik vaikus, kuriems trūksta tėvų meilės ir atjautos, kurie jaučiasi niekam nereikalingi, tačiau ir vienišus, niekam nebereikalingus vienišus senelius. Nors rūpintis garbaus amžiaus tėvais, artimaisiais įpareigoja žmoniškumas, tradicija ir įstatymas, vienišų beglobių senelių ar negalios palaužtų žmonių vis daugėja.

Lankydami šeimas, stengėmės kuo daugiau pabendrauti, išsiaiškinti, kokie rūpesčiai slegia. Dėkojame Elenai ir Zigfridui Langams už jaukią vakarienę, kurios metu kartu su svečiais galėjome pasidalinti savo mintimis, dienos įspūdžiais.

Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ stengiasi pagal savo galimybes pagelbėti. Ir ateityje padės ne tik buitinės apyvokos daiktais, bet ir maisto paketais, ieškos kitų pagalbos galimybių.