Šeštadienis Vilkyškiuose: krikščioniškasis tradicionalizmas (contra dorovinis liberalizmas?)

Astrida Petraitytė

Regis, šį šeštadienį Vilniuj būta sujudimo...Bet ne visi jį patyrė – kai kas vargo savo vargus, kai kas šventė savo šventes.

Štai Vilkyškiuose – mažame Pagėgių savivaldybės miestelyje, o tiksliau, šioje evangelikų liuteronų parapijoje irgi būta nemenko mažumos (konfesinės) renginio. Į Lietuvos pakraščio (kadaise – Rytprūsių pakraščio) miestelį autobusėliais, mašinėlėmis sugužėjo būriai vaikų, kas be ko, ir suaugusiųjų – čia surengta tradicinė “Giesmių giesmelė”.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia (LELB) jau nuo 1990-ųjų rengia vaikų ir jaunimo giesmių šventę, kasmet vykstančią vis kitoje bažnyčioje. Būta jos Šilutėje ir Šakiuose, Kretingoje ir Alkiškiuose, Vilniuje ir Plikiuose, didmiesčiuose, ir apmirusiuose bažnytkaimiuose, tardiciniuose liuteronybės “telkiniuose” ir katalikybės apsuptyje išnirusiose salelėse.

Šiemetinė šventė Vilkyškiuose surengta neatsitiktinai – ji skirta miestelio 470-ųjų metų jubiliejui. Bet ir “atsitiktinumai” buvo palankūs: geresnių organizatorių už Vilkyškių parapijos kunigą Mindaugą Kairį bei Lietuvos Evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos vadovę Laurą Matuzaitę-Kairienę negalėjai norėti. Šventė išties buvo puiki – kas, kad vaikų balseliai ne visad “užpildydavo” bažnytėlės erdvę.

Entuziazmo užteko ir atlikėjams, ir klausytojams; žinia, daugelis susibūrusiųjų paeiliui atliko abu “vaidmenis”, bet balkoną užpildžiusi vyresnioji karta liudijo ir vietos gyventojus nelikus šventei abejingais. Organizatorių dėka, renginyje išryškėjo ne tik liuteroniškosios giesmės tradicija, bet ir pagarba istorinei atminčiai – dvi atlikėjus pristatančios merginos dar gebėdavo įterpti ir “žiupsnį” būtųjų laikų faktų. Vilkyškiai išties turi ką prisiminti, o labiausiai istorinių peripetijų (ir vokiškosios jų “spalvos”) neleidžia pamiršti būtent bažnytėlė: joje tuokėsi kaimyninėje Tilžėje gimęs Johannesas Bobrowskis, “Lietuviškųjų fortepijonų” autorius...

O juk Vilkyškių kaimynystėje – ir Rambyno kalnas, Bitėnai (miestelis įeina į Rambyno regioninio parko teritoriją), tad puikiai pasinaudota proga priminti Martyną Jankų, Vydūną, jų palaikus priglaudusias – po ilgos “tremties” Vokietijoje – Bitėnų kapinaites. Neliko nepaminėti ir zalcburgiečiai, šiose apylinkėse apsigyvenę po didžiojo 1709-1711 m. maro.

Šiandienos kontekste reikšmingas buvo ir rengėjų (matyt, visos LELB, ne tik šios šventės organizatorių) apsisprendimas nesistengti būti “moderniems”, bet puoselėti tradicionalumą. Štai buvo pageidauta, kad atlikėjai parengtų vieną būtent tradicinę giesmę (iš naujojo, 2007 m. išleisto, liuteronų giesmyno “Krikščioniškos giesmės”, kuriame tekstai apvalyti nuo įvairių pasenusių žodžių, barbarizmų). O viso renginio moto galėtų būti eilutės iš 23 psalmės: “Viešpats – Ganytojas mano,–/ man nieko nestinga.”

Šia psalme sveikinimo žodį grindė organizatoriai Laura ir Mindaugas Kairiai – priminta, jog rūpesčio savo vaikais teigimu pagerbiama ir Motinos diena, visos motinos bei didžiausia vertybė – šeima. Būtent giesmę pagal šią psalmę (“Ganytojas man Viešpats yra”) sugiedojo visi susirinkusieji. LELB vyskupas Mindaugas Sabutis trumpoje homilijoje priminęs evangelisto Luko žodžius, jog joks tarnas negali tarnauti dviems šeimininkams, kvietė pasirinkti tarnavimą Viešpačiui, vėlgi, galima buvo suprasti – tradicinėms krikščioniškoms vertybėms.

Ir skardūs, ir nedrąsiai tylūs vaikų balsai išties ne tik šlovino Viešpatį, bet ir liudijo didžiąsias šio gyvenimo vertybes...

Informacija iš http://www.lrytas.lt