Popietė su Martynu Mažvydu

2007 m. Sausio 9 d. Nr. 2 (253) „Mūsų laikas“

Vytautas Kutkevičius

2007 m. Sausio 7 d. Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos namuose įvyko literatūrinė popietė, skirta pirmosios knygos 460 metų sukakčiai ir jos autoriui Martynui Mažvydui. Popietėje dalyvavo parapijos nariai ir literatai iš Jurbarko „ Švieselės „ klubo. Taip pat dalyvavo parapijos kunigas Mindaugas Kairys.

Buvo pasidalinta samprotavimais apie pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „ Katekizmo“ reikšmę mūsų tautos kultūros istorijoje. Ligi tol lietuvių kalba buvusi tik šnekamoji, pagaliau prabilo į lietuvius spausdintu žodžiu – mūsų gimtoji kalba išėjo į viešumą. Su „ Katekizmo‘‘ pasirodymu prasidėjo rašybos ir literatūrinės kalbos norminimo užuomazgos. Joje eilėdaros ir vertimo meno pradžia, pirmasis elementorius. Čia randa įdomios medžiagos folkloristikos ir muzikos istorijos tyrinėtojai.    

 „Katekizmas“, kaip spėjama, buvo išleistas 200 ar 300 egzempliorių tiražu. Šiuo metu žinomi du jo egzemplioriai. Prieš karą vienas buvo Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje. Karo metu buvo dingęs, vėliau aptiktas Lenkijoje, Torunės universiteto bibliotekoje. Kitas egzempliorius 1956 m. Surastas  Odesos M. Gorkio mokslinėje bibliotekoje. Jį pavyko įsigyti Vilniaus universiteto bibliotekai.

 Mįslė tebėra M. Mažvydo gimimo data ir vieta. „ Katekizmo“ kalbos pagrindą  sudaro du skirtingi sluoksniai : žemaitiškas ir aukštaitiškas. Vyrauja žemaitiškas. Todėl galvojama, kad pats Mažvydas buvo žemaitis, kilęs iš pietų žemaičių tarmės ploto Žemaičių Naumiestis –  Švėkšna – Gardamas. Aukštaitiško kalbinio sluoksnio analizė verčia spėti, kad tai vakarų aukštaičių tarmė Jurbarko -  Ariogalos – Tytuvėnų ruože. Iš čia buvo kilusi Mažvydo motina. Visai galimas daiktas, kad ji kilusi iš Jurbarko krašto.

Kitas įdomus faktas siejantis M. Mažvydą su mūsų kraštu yra jo laiške Prūsijos kunigaikščiui, rašytame 1558 m.. Čia rašoma, kad jam Ragainėje nebūtų atsisakoma sumalti truputį grūdų ir „ kad potvynio metu nesiūlytų keliauti į Viešvilę“.

Vadinasi, ne potvynio metu M. Mažvydas atvykdavo susimalti grūdų į Viešvilės vandens malūną?

Apie M. Mažvydo kaip kunigo veiklą Ragainėje kalbėjo parapijos kunigas Mindaugas Kairys. Beje, jis šia tema kadaise yra parašęs mokslinį darbą. Kai M. Mažvydas buvo paskirtas klebonu į Ragainės parapiją, čia trejetą metų nebuvo buvę kunigo. Pastoracinis darbas buvo visai apleistas.

M. Mažvydas vedęs gausios šeimos dukterį turėjo rūpintis visa šeima. Nemažai parapijonių dar išpažino pagonybę. Kai kurie mėgo lankytis katalikų bažnyčiose – vykdavo net į Jurbarką ( į šv. Kryžiaus atlaidus). Jaunajam kunigui buvo uždėta sunki našta.

Literatė Gintauta Kievišienė aptarė M. Mažvydo eilėraštį, išspausdintą „ Katekizme“. Tai pirmasis eilėraštis lietuvių kalba. Jame prašoma maloniai priimi teikiamą katekizmą, raginami pamesti stabmeldiškus dievus, žadama išleisti platesnį katekizmą. Įdomus eilėraštyje M. Mažvydo akrostichas, kuriuo autorius įsiamžino save.

Poetė Joana Klimašauskienė perskaitė savo sukurtą eilėraštį, kuriame buvo jos vardo ir pavardės akrostichas. Tai visus popietės dalyvius labai suintrigavo. Ne taip paprasta sukurti tokį eilėraštį...

Kaip pavyzdys buvo perskaitytas mūsų įžymaus poeto Bernardo Brazdžionio sonetas su akrostichu, skirtu poetui Kaziui Bradūnui.

Buvo aptarti M. Mažvydo gyvenimo atskiri epizodai, jo kūrybos ištraukos. Jauki ir turtinga buvo ši popietė, kurioje tarsi pabūta su Martynu Mažvydu.