Grįžti

Šimtas metų – Dievo dovana

 

Žiemiškai šiltą gruodžio 15-osios rytą į Palėkių pušynais apsuptą Povilaičių sodybą atvyko Jurbarko rajono meras Algirdas Gudaitis, savivaldybės administracijos socialinio skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva, Jurbarkų seniūnijos seniūnas  Audronis Kačiušis  bei „SODROS“ specialistė Giedrė Paukštytė.

Kelionės tikslas buvo labai kilnus – pasveikinti Palėkiuose gyvenančią Anę Povilaitienę su 100-uoju gimtadieniu. Tai jau ketvirtas šimtametis, kurį šiais metais sveikina rajono valdžia.

Anė Povilaitienė svečius pasitiko ne tiek nustebusi, kiek sutrikusi. Jai buvo sunku patikėti, „kad pas paprastą kaimo moterėlę,  niekuo nenusipelniusią, atvyko tokie garbūs svečiai“. Pati Anė švietė neapsakomu gerumu ir  ramumu.

Pakvietusi svečius prie stalo, ji palengva pradėjo pasakoti savo nelengvo gyvenimo istoriją. Gimė Anė didelėje, ūkininkų šeimoje. Be jos čia augo dar šeši broliai ir penkios seserys, ji šeimoje buvo penktas vaikas. Tėvams labai anksti mirus visi ūkio darbai ir rūpesčiai sugulė ant jų pečių. Vaikai augino vieni kitus. Mokyklą moteris lankė Pašventyje ir ten baigė 4 skyrius. Toliau mokytis nebuvo galimybių, nes reikėjo dirbti laukuose, prižiūrėti gyvulius.  Jau ištekėjusi ji kartu su vyru ir brolio šeima žvejodavo gretimais esančiame tvenkinyje ar Nemune, o sugautą žuvį parduodavo.
Ištekėjo Anė būdama 22 metų. Vyrą susirado iš to paties kaimo – Anės brolis buvo vedęs jos vyro Adomo seserį.
Anė Povilaitienė pasauliui padovanojo keturis  vaikus, dvi dukteris ir du sūnus.
Šiuo metu šimtametė gyvena pas vieną iš sūnų ir džiaugiasi į svečius sulaukianti ateinančių 6 anūkų ir 6 proanūkių. Mažiausio anūko Tito ir prosenelės amžiaus skirtumas – 99 metai.
Paklausta. kokia gi to ilgaamžiškumo paslaptis, moteris šypteli ir už gerą sveikatą ir sulauktus metus dėkoja Dievui. Per visą savo amžių ji sakėsi, nesirgusi, o apsirgusi gydėsi liaudiškais vaistais, o ir dabar tabletę gerianti tik skrandžiui sunegalavus. Maistui ji buvusi neišranki, valgiusi viską, ypač mėgusi saldumynus.

Paklausta apie laisvalaikį, ji tikino, kad visokių vakaruškų ir pasilinksminimų ji niekada nemėgo. Kai draugės eidavo pasilinksminti Anė mieliau verpdavo ar ausdavo.

Megzti irgi mėgo, tačiau megzdavo tiktai pirštines ir kojines.

Dar vieną gražios senatvės paslaptį išdavė gretimais sėdėjusi marti Lyda, kuri papasakojo, jog močiutė, taip ją vadina artimieji, visada prausiasi šaltu vandeniu ir rytais daro mankštą.
Pasinaudodama proga, Anė ir jos artimieji nori padėkoti šeimos gydytojai Lilijai Rupeikienei ir medicinos seseriai Irutei Skužinskienei už pagalbą sergant. Visiems kaimynams ir artimiesiems  dėkoja už parodytą dėmesį ir sveikinimus.

Išvykdami iš šio rojaus kampelio valdžios atstovai šimtametei linkėjo sveikatos, sėkmės ir lengvos žiemos.

SMALININKŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ PARAPIJOS TARYBA IR KUN. Mindaugas Kairys APLANKĖ ŠIMTAMETĘ PALĖKIŲ KAIME.