Pasirinkti kelią padėjo vyskupo žodžiai
Aukštą, liekną, simpatišką vyriškį jo nepažįstantys gali palaikyti meniškos profesijos atstovu. Ir nedaug tesuklystų, nes tauragiškis Mindaugas Kairys - dvasininkas. Išsikalbėjus Mindaugas prisipažino, kad mokydamasis vidurinėje mokykloje šoko, dainavo, kūrė eiles, mokydamasis aukštojoje spektaklyje vaidino lietuvių literatūros klasiką Kristijoną Donelaitį, gieda chore „Cantate Domino“.
Vyskupo žodžiai krito į širdį
Šiemet trisdešimtmetį švęsiantis Jurbarko, Vilkyškių, Smalininkų, Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčių klebonas M.Kairys dvasininko pareigas pradėjo eiti dvidešimties metų - mokydamasis Klaipėdos universitete, Evangeliškos teologijos fakultete. Jis pakeitė anksčiau Jurbarko rajone dirbusį taip pat iš Tauragės kilusį dvasininką Mindaugą Sabutį, kuris buvo inauguruotas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu.
M.Kairys sako, kad jo pasirinkimą nulėmė šeimoje vyravusi atmosfera, didelę įtaką padarė tėveliai, mena širdį virpinusius giedojimus senelių Kairių namuose Lomiuose. O Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ilgametis vadovas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas, kurį tauragiškiai mena kaip iškilią asmenybę, kartą jam, keturiolikmečiui, pasakęs į širdį visam laikui įkritusius žodžius: „Mindaugai, mokykis kalbų, galėsi teologiją studijuoti“. Mindaugas sako, kad šiam pasirinkimui įtakos turėjo ir tikybos mokytoja Marta Kalvanienė, vyskupo J.V.Kalvano žmona.
Mokantis tuometėje Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje kilo ir kitų vilionių – buvo labai susidomėjęs gamtosauga, važiuodavo į ekspedicijas, atlikdavo tyrimus. Bet nusvėrė kitoks pasirinkimas - dalyvavo parapijos jaunimo veikloje, važinėjo į stovyklas rajone, šalyje ir užsienyje, dirbo būsimaisiais konfirmantais. Įtakos turėjo ir ypatingas laikmetis – po nepriklausomybės atkūrimo šalyje prasidėjęs dvasinis atgimimas.
Auklėtojos „džiaugsmai“
Apie 1-ąją vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi nuo pirmos iki paskutinės klasės, Mindaugas išsaugojo labai šiltus prisiminimus. Su meile mena savo pirmąją mokytoją Oną Stasiulienę. Klasės auklėtoją, lietuvių kalbos mokytoją Danutę Jankauskienę, su auklėtiniais nesiskyrusią nuo penktos iki paskutinės klasės. Apie savo auklėtinius ji sakydavo: „Mano džiaugsmai“. Jai vaikinukas ir savo eilėraščius, kuriuos rašė tik sau, buvo patikėjęs, sulaukė vertingų patarimų.
Paklaustas, apie ką eiliavo – gal apie meilę, Mindaugas atsakė:
- Ne, apie gamtą. Daug minčių, jausmų kaupėsi dalyvaujant Lietuvos jaunųjų ekologų ekspedicijose.
Jaunųjų ekologų mokyklą Mindaugas Vilniuje baigė paskatintas biologijos mokytojos. Į ekspedicijas važiuodavo su klasės draugu Ignu Liudavičiumi, bet nė vienas iš jųdviejų nepasirinko gamtininko kelio. Ignas įgijo istoriko diplomą.
Mokymasis - svarbus gyvenimo etapas
Ketveri metai prabėgo mokantis Klaipėdos universitete. Ten M.Kairys susipažino su vyresniu kolega iš Tauragės – Mindaugu Sabučiu, kuris vėliau tapo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu. Mokėsi viename kurse su labai stiprios dvasios žmogumi Tomu Šernu, kuris iš sušaudytų Medininkų užkardos muitininkų vienas liko gyvas, nors ir liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.
- Turbūt man buvo lemta mokytis būtent Klaipėdoje. Klasės auklėtoja mane buvo nuvežusi į universitetą, ragino studijuoti etnokultūrą, supažindino su kai kuriais dėstytojais. Nors kitaip buvo lemta, bet man brangi tikroji, ne vienadienė kultūra. Mokydamasis dėstytojos docentės Dalios Kisieliūnaitės pastatytame spektaklyje vaidinau Kristijoną Donelaitį. Giedojau ir tebegiedu Lauros Matuzaitės vadovaujamame evangeliškame chore „Cantate Domino“. Džiaugiuosi, kad laidotuvių ir įvairių šventinių progų giesmės įrašytos į kompaktinį diską, kuris iki Velykų bus pristatytas visuomenei, - kalbėjo M.Kairys.
Jau dirbdamas Jurbarke jis Klaipėdos universitete baigė socialinio darbo magistro studijas, dvejus metus šios srities žinias gilino Vokietijos aukštosiose mokyklose Leipcige ir Heidelberge.
Misijos gali būti ir Lietuvoje
Įvairių krikščioniškų konfesijų jauni dvasininkai neretai norėdami išbandyti save važiuoja į misijas tolimose Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos šalyse. Evangelikų liuteronų dvasininkams taip toli važiuoti nereikia, misijos - daugybė sunkių darbų yra čia pat, Lietuvoje. Naujam gyvenimui reikia prikelti uždarytas, kino teatrais, sandėliais paverstas bažnyčias, atstatyti apgriautas.
Ką atvykęs rado jaunasis kunigas, kuriam buvo pavesta aptarnauti keturias parapijas – Jurbarko, Vilkyškių, Smalininkų ir Skirsnemunės? Vilkyškiuose jaunąjį kunigą atlydėjęs jo šiek tiek vyresnis kolega M.Sabutis parodė seną mūrinę bažnyčią, kuri buvo paversta malūno sandėliu.
- Įėję į vidų mudu užgiedojome ir išbaidėme ten pastogę susiradusių ir maisto ieškojusių balandžių pulką, - mena šios parapijos klebonas M.Kairys.
Iš sandėlio vėl reikėjo atkurti bažnyčią, atstatyti apgriautą bokštą. Šventovė atkurta su parapijiečių ir Vokietijoje gyvenančių išeivių iš šio krašto pagalba. Vokietijoje yra įsikūrusi Vilkyškiečių draugija, vienijanti maždaug 100 narių. Šios draugijos nariai rinko lėšas. Ypač aktyvūs Herbert Mayer ir Werner Boes, jie kasmet atvažiuoja aplankyti gimtųjų vietų, kuo galėdami stengiasi padėti parapijai. Bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir bažnytinės muzikos koncertai.
Pėdsakai
M.Kairys įsitikinęs, kad garbingą praeitį menančios Vilkyškių bažnyčios (ten buvo krikštytas, konfirmuotas ir susituokė garsus rašytojas Johanesas Bobrovkis, apie tai liudija paminklinė lenta) laukia nepaprasta ateitis. Vasarą į Vilkyškius iš Vokietijos bus pargabenti koncertiniai vargonai, kokius Lietuvoje turi tik Nidos bažnyčia. Juos dovanoti pasiūlė Klaipėdos universitete dirbęs vienos Vokietijos bažnyčios klebonas Frank Eriksmajer. Skulptoriaus Vinco Grybo, kurio muziejus yra Jurbarke, darbuotoja, jo anūkė, vitražistė Rasa Grybaitė bažnyčiai dovanojo spalvotus vitražus.
Smalininkuose bažnyčia buvo smarkiai apgriauta, įrengtas kino teatras. Klebonas džiaugiasi, kad pavyko įrengti maldos namus.
Ir tik Skirsnemunėje jauki medinė bažnyčia veikė visą laiką, niekada nebuvo uždaryta. Klebonas jai parūpino vargonėlius. Reikėjo suremontuoti tik kleboniją. Parapijiečių ten nedaug, bet į kartą per mėnesį vykstančias pamaldas atvažiuoja tikintieji iš Jurbarko, Tauragės, Kauno, Raseinių. Daugelį metų šią parapiją uoliai aptarnavo tauragiškis Jonas Okas, už savo lėšas jis bažnyčiai nupirko religinių paveikslų. Pernai J.Oką, švenčiantį 85 metų sukaktį, dabartinis klebonas pakvietė į bažnyčią per jaunuolių konfirmacijos šventę.
Suvienijo bendras darbas
Didžiausias galvosūkis – Jurbarke. Jaunasis kunigas ten rado buvusios klebonijos ūkiniame pastate įrengtą koplytėlę ir 1994 metais pradėtą ir nebaigtą statyti grandiozinę bažnyčią. Dėl po nepriklausomybės atkūrimo užplūdusios euforijos negalvota, ar nedidelei parapijai reikia tokių didelių maldos namų, neskaičiuota, kiek jie galėtų kainuoti, neapsvarstyta, iš kur reikės gauti lėšų. Su tuomet sukauptomis rėmėjų lėšomis buvo pavykę tik pastatą sumūryti ir laikiną stogą uždėti.
Padėtis atrodė be išeities: nugriauti nevalia, baigti statyti – nėra lėšų ir prasmės, o dar reikėjo skolas atiduoti. Bet dabar Jurbarko parapijos klebonas M.Kairys sako, kad matyti šviesi perspektyva: skolos likviduotos, du trečdaliai lėšų, reikalingų stogui uždengti, sukaupti, ir jis imasi įgyvendinti į pasaką panašią idėją. Jai įgyvendinti ir projektas Vokietijoje, Leipcige, rengiamas, net mediena užsakyta. Idėja – unikali ir kartu labai paprasta: didžiuliam mūriniam pastatui uždengti stogą, po to jo viduje pastatyti mažesnį medinį pastatą – bažnyčią, likusį laisvą mūrinio pastato plotą panaudoti įvairioms pagalbinėms reikmėms.
M.Kairys džiaugiasi, kad deramai pavyko sutvarkyti parapijai grąžintą kleboniją (bažnyčia nebuvo grąžinta, nes daugiau kaip 70 procentų jos buvo perstatyta), į pirmą aukštą perkelti koplytėlę, įrengti salę, valgyklėlę, kambarius svečiams. Dvejus metus iš eilės – pernai ir užpernai – klebonas į talką prie įvairių darbų kvietė parapijiečius.
- Per talkas kartu dirbome, kartu pietavome, mus suvienijo bendrystė, ir ateityje nebus sunku susitelkti bendriems darbams, - sakė Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas M.Kairys.
Mindaugas Kairys: „Tapti kunigu man buvo lemta“
„Tauragės Kurjeris“
Jovita STRIKAITIENĖ