Grįžti

Jau giedama iš giesmyno, išspausdinto Kinijoje

 

2008 m. sausio 18 d. Nr. 05 (352) „ Mūsų laikas“

Vytautas Kutkevičius

 

Sausio 13 d. Visose Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiose įvyko šventinės sekmadienio pamaldos, kuriose pirmą kartą buvo giedama iš naujojo giesmyno. Tai – ne eilinis įvykis evangelikų liuteronų parapijų gyvenime, todėl knygos „ Krikščioniškos giesmės“ išspausdinimas ir patekimas į parapijiečių rankas visus nudžiugino, kaip nudžiugina ilgai lauktas ir sulauktas svečias.

Po pamaldų paprašėme Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą Mindaugą Kairį papasakoti apie naująjį giesmyną „ Krikščioniškos giesmės“. Kunigas mielai pasidalino turima informacija ir savo pirmais įspūdžiais apie šią solidžią knygą.

 

 

Nuo Reformacijos laikų giesmės įgijo galingą skambesį bažnyčiose. Ypatingą dėmes giedojimui skyrė dr. Martynas Liuteris. Jis teigė, jog muzika atgaivina ir yra antrasis svarbus dalykas po Dievo žodžio. Lietuvos evangelikų liuteronų giedojimo tradicijos pamatus padėjo kunigai M. Mažvydas, J.Bretkūnas, D. Kleinas, L. Zengštokas, Fr. Kuršaitis ir daugelis kitų.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios užsakymu Lietuvos Biblijos draugijos išleistas giesmynas pavadintas  „ Krikščioniškos giesmės“. Taip kadaise buvo pavadintas ir pirmasis lietuviškas giesmynas, tad tokiu pačiu pavadinimu siekta atskleisti sąsajas su evangelikų liuteronų bažnyčios paveldu.

Redakcinė komisija prie šios knygos dirbo net 15 metų. 1992-aisiais  metais Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija  nutarė  išleisti kuo išsamesnį giesmyną su natomis ir suredaguoti pagal dabartinės bendrinės lietuvių kalbos normas. Giesmyną turėjo sudaryti lietuvių raštijos pradininkų bei vėlesnių leidėjų išverstos giesmės, lietuvių liuteronų kunigų ir poetų kūryba, o taip pat pridėtos naujos vokiečių bei kitų tautų pamėgtos giesmės.

Iš tiesų ilgai ir gana daug redakcinei komisijai teko padirbėti. Ypač daug triūso įdėjo giesmyno sudarytojas kunigas Liudvikas Fetingis.  Doc. Bronislovas Skirsgilas redagavo muzikinę dalį, kalbininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė ne tik redagavo giesmių tekstus, bet ir tvarkė korektūrą.

Kunigas Liudvikas Fetingis lankėsi įvairiose Lietuvos vietovėse ir užrašė daug nežinomų giesmių ar liaudyje giedamų melodijų. Ne kartą jis lankėsi ir Jurbarke. 1981 – aisiais čia užrašė melodijas giesmių „ Žinau, kas amžiams lieka“ , „ Jėzau tu mana gyvybe“, vėliau – 1986 – aisiais užrašė melodiją giesmės „ Jau baigėsi savaitė vėlei“ ir kt. Daug giesmių melodijų užrašyta aplinkinėse vietovėse; Sudarge, Batakiuose, Vilkyškiuose.

Iš viso knygoje yra 580 giesmių kartu su melodijomis. Knygą sudaro trys dalys: giesmynas, liturgija ir maldynas, pabaigoje pridėtas 2007 – 2050 metų kilnojamosios bažnytinės šventės.

Nors knyga „ Krikščioniškos giesmės“ neatrodo labai stora, tačiau ji turi 996 puslapius. Jos lapai ploni, popierius itin geros kokybės. Ir štai dar kas įdomu: knyga išspausdinta 10 000 egzempliorių tiražu Kinijoje, firmoje „Amity Press“. Sako, ji buvo iš ten atgabenta į Lietuvą laivu.

Tikėkime, jog „ Krikščioniškos giesmės“ - solidi, išvaizdi ir tvirta knyga – giedotojų rankose bus laikoma ilgus dešimtmečius.