Naujasis Johaneso Bobrovskio muziejus Vilkyškiuose
Jörg Nass
Iš vokiečių kalbos vertė kun. Mindaugas Kairys
Buvusio Klaipėdos krašto, vokiškai vadinamo Memelandu, istoriją liudija senolis Rambyno kalnas ir jį supančių apylinkių vaizdai. Krašto istorija atsispindi ir rašytojo Johaneso Bobrovskio memorialinėje ekspozicijoje, įrengtoje Vilkyškių (senasis pavadinimas Willkischken) evangelikų liuteronų parapijos namuose Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namai ir Johaneso Bobrovskio memorialinis muziejus, taip parašyta parapijos namų iškaboje.
Esu vargonų specialistas ir prieš porą metų atvykau į Lietuvą, remontavau sugedusius instrumentus arba evangelikų liuteronų parapijų bažnyčiose už nedidelį atlygį įrengdavau naudotus vargonus. Vargonų skambesys evangelikų liturgijai yra ypač svarbus, o naujų instrumentų Lietuvos parapijos neturi galimybės įsigyti.
Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namai. Nuotrauka R. Malycho, Tauragė.
Nuo 2011-ųjų metų pagrindinė Vilkyškių gatvė pavadinta Johaneso Bobrovskio vardu.
Nuotrauka J. Nass.
Būtent tokiomis aplinkybėmis prieš kelerius metus aš susipažinau su Smalininkų, Vilkyškių, Jurbarko ir Skirsnemunės evangelikų liuteronų parapijų klebonu bei Lietuvos diakonijos direktoriumi Mindaugu Kairiu ir jo žmona, Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos vadove Laura Matuzaite-Kairiene. Su ja aš glaudžiai bendradarbiauju kurdamas vargonų projektus.
Prieš kurį laiką jie abu manęs paprašė pagalbos įrengiant poeto ir rašytojo Johaneso Bobrovskio ekspoziciją.
J. Bobrovskis gimė 1917 metais Tilžėje, vaikystės bei jaunystės metais dažnai svečiuodavosi pas savo giminaičius Mociškiuose bei Vilkyškiuose, todėl buvo nuspręsta Vilkyškiuose atidaryti šio poeto memorialinį muziejų. Pradėjęs rinkti informaciją apie J. Bobrovskį, aš apsilankiau Berlyno Friedrichshageno rajone (Ahornallee 26), kur poetas su savo šeima gyveno nuo 1953-iųjų iki pat savo mirties (t. y. 1965-ųjų). Ten buvo įrengtas ir memorialinis jo darbo kambarys, kuriame iki pat 2012 metų praktiškai niekas nebuvo pakeista.
Darbo kambarys 2005 metais name, esančiame Ahornallee 26.
Nuotrauka Volker Scharnefski.
Atminimo lentelė ant namo, pažymėto 26 numeriu, Ahornallee gatvėje, padovanota Johaneso Bobrovskio draugijos Berlyne.
Nuotrauka J. Nass.
Daugelis menininkų, rašytojų, poetų čia susitikdavo su J Bobrovskiu, jo namų durys draugams ir pažįstamiems visuomet būdavo atviros. Kuomet aš įžengiau į kambarį, aukštose patalpose tvyrojo tamsa, Bobrovskio klavikordas stovėjo priekyje, prie lango, Karaliaučiaus laikų pianinas kitoje pusėje, ant spintelių buvo sustatyti įvairūs asmeniniai daiktai. Taip aš susipažinau ir su Justusu Bobrovskiu, vienu iš dviejų Johaneso Bobrovskio sūnų, kartu su savo broliu Adamu besirūpinančių tėvo palikimu. Jaudinančio pokalbio metu aš visiškai atsitiktinai sužinojau, kad namas turi būti parduotas, o darbo kambarys iškraustytas. Namų statybos bendrovė, kuriai priklausė šis namas, atsižvelgdavo į Johaneso Bobrovskio žmonos pageidavimus ir laukė, kol šeima nutrauks nuomos sutartį. 2011 m. mirus poniai Bobrovski, (Johanna Bobrovski mirė sulaukusi garbaus 91 metų amžiaus) greitai tapo aišku, kad sūnūs bus priversti kiek galima greičiau išsikraustyti. Todėl mūsų pokalbio metu Adamas ir Justusas Bobrovskiai man pasiūlė tėvo darbo kambario baldus ir daiktus pervežti į Vilkyškius, kad jie būtų panaudoti įrengiant memorialinį muziejų. Tokiu būdu visi daiktai liktų vienoje vietoje ir būtų prieinami plačiajai visuomenei. Kito susitikimo su Adamu ir Justusu Bobrovskiais metu, t. y. 2012-ųjų vasarą, daugelis poeto baldų, klavikordas bei kiti daiktai iš jo darbo kambario buvo supakuoti, pakrauti į lengvojo automobilio priekabą ir išgabenti į Lietuvą.
Nejaugi nebuvo kitos galimybės išsaugoti rašytojo darbo kambarį? Jau gana ilgą laiką Bobrovskio sūnūs, Johaneso Bobrovskio draugijos Berlyne ir Berlyno Friedrichshageno bibliotekos direktorius Alfred. M. Molter stengėsi poeto kambarį išsaugoti Ahornallee, tačiau jų pastangos buvo bevaisės. 2005 m. vertinga privati J. Bobrovskio biblioteka (daugiau kaip 2000 knygų) buvo parduota Berlyno valstybinei bibliotekai, todėl 2012 m. darbo kambaryje jau buvo likę tik asmeniniai daiktai bei keletas baldų. Vėliau Justusas Bobrovskis man pasakojo, kad jei baldai nebūtų buvę išvežti į Vilkyškius, dalis daiktų paprasčiausia būtų atsidūrę sąvartyne, kadangi naujajame bute nebuvo daug vietos.
Išdėstymą ir vitrinas aš jau buvau suplanavęs gana seniai Vokietijoje, todėl jas reikėjo tik sumontuoti, kadangi nebuvo lėšų tinkamų vitrinų įsigijimui. Liepos viduryje viskas jau buvo supakuota ir mano priekaba pervežta į Vilkyškius. Daiktai buvo išpakuoti ir sustatyti Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos namuose.
Jörg Nass, Sigitas Stonys, Vilkyškių savivaldybės tarybos narys, kun. M. Kairys.
Nuotrauka R. Malycho.
Gražią 2013 m. liepos mėn. 21 dieną Vilkyškiuose buvo atidarytas Johaneso Bobrovskio memorialinis kambarys, dalyvavo daug garbių svečių iš Lietuvos ir Vokietijos. Be kitų svečių, dalyvavo ir Johaneso Bobrovskio draugijos Berlyne narys, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, M. Jankaus muziejaus Bitėnuose direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, Sigitas Stonys, Vilkyškių savivaldybės tarybos narys, LEBMS pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė, kun. Mindaugo Kairio žmona, kartu su dviem jaunomis atlikėjomis šventės metu skambinusi J. Bobrovskio klavikordu.
Klebonas Mindaugas Kairys sako sveikinimo kalbą. Už jo prof. Klaus Voelker, J. Bobrovskio draugijos Berlyne narys, buvęs J. Bobrovskio draugas.
Nuotrauka J. Nass.
Kairėje: J. Nass, memorialinio kambario projekto vadovas. Šalia jo kun. M. Kairys.
Nuotrauka R. Malycho.
Joerg Nass, kun. M. Kairys ir Lietuvos asociacijos J.Bobrovskio draugija pirmininkė Vilkyškiuose Loreta Zinojovienė.
Nuotrauka R.Malycho.
Atidarymo kalbą sakė kun. Mindaugas Kairys. Vėliau susirinkusieji iš manęs, projektų vadovo, išgirdo istoriją apie tai, kaip atsirado šis memorialinis kambarys. Taip pat kalbėjo ir buvę J. Bobrovskio draugai: prof. Klaus Voelker, dramaturgas ir teatro kritikas, bei Wilfried Fonrobert, memorialiniam kambariui padovanojęs originalų grafiko Christoph Meckel paveikslą. Ch. Meckel ilgą laiką artimai draugavo su J. Bobrovskiu ir jo kūriniams piešė grafines iliustracijas. Po atidarymo ceremonijos svečiai iš Lietuvos ir Vokietijos turėjo laiko apžiūrėti memorialinį kambarį. Visi svečiai labai džiaugėsi ir pritarė tokiai idėjai.
Priekyje, kairėje, vitrina su J. Bobrovskio rankraščiais.
Nuotrauka J. Nass.
Atkurtas memorialinis J. Bobrovskio darbo kambarys.
Nuotrauka J. Nass.
Memorialiniame kambaryje eksponuojami ne tik originalūs dokumentai, rankraščiai ir lapai iš J. Bobrovskio literatūrinės kūrybos rinktinių. 18-oje tekstinių lentelių su nuotraukomis vaizduojamas visas J. Bobrovskio gyvenimas bei jo poetinė kūryba. Jo prielankumas bažnyčiai (jo šeima buvo Kionigsbergo bažnyčios nariai, giedojo Friedrichshageno evangelikų bažnyčios chore) atsispindi ir muzikiniuose kūriniuose, pateiktuose dviejose plokštelėse. Yra išsami medžiaga ir apie jo žmoną Johanną: Pusė visko, ką aš esu kada nors parašęs, esi Tu, yra sakęs J. Bobrovskis savo žmonai. Su Johanna jis susipažino Mociškiuose, ji yra viena iš penkių Michaelio ir Aduše Buddrus šeimos, turinčios Memelio krašte gilias šaknis, dukterų. Johanna Buddrus ir Johanesas Bobrovskis, kaip ir Johannos tėvai, susituokė Buddrus kieme. Klebonas Heinrich Zippel iš Natkiškių, vėliau vedęs Johaneso Bobrovskio seserį, santuoką palaimino 1943 m. gegužės mėn. 27 d.
Johanna ir Johanesas Mociškiuose.
Nuotrauka iš asmeninio J. Bobrovskio sūnų archyvo.
Ekspozicija Vilkyškiuose.
Civilinė santuoka buvo įregistruota Sokaičiuose, esančiuose netoli Mociškių. Tačiau su savo žmona jis pasimatė tik 1949 m. Berlyne, kuomet buvo paleistas iš karo nelaisvės Rusijoje. Gyvenant Berlyne Johanna buvo jo paguoda, padėjusi išgyventi nusivylimą dėl dingusio vaikystės ir jaunystės pasaulio. Kaip sakydavo J. Bobrovskis, joje jis jautė savo gimtinę.
J. Bobrovskis su mokykline kepure ir ženklais atlape (Karaliaučius).
Nuotrauka iš asmeninio J. Bobrovskio sūnų archyvo.
Ekspozicija Vilkyškiuose.
J. Bobrovskis dirba lektoriumi.
Nežinomo autoriaus nuotrauka iš asmeninio J. Bobrovskio sūnų archyvo.
Ekspozicija Vilkyškiuose.
Ši ekspozicija grąžino dalelę J. Bobrovskio į jo vaikystės vietas, atgal į Memelio kraštovaizdį, kuris vaikystėje jam darė didelį įspūdį. Mociškių kaime pas savo senelius ir Vilkyškiuose, jo tetos Agathe Froehlich namuose, nuo 1929 m. jis praleisdavo visas vasaros atostogas. Dar būdamas vaikas, Johanesas kartu su motina traukiniu vyko iš Karaliaučiaus į Tilžę, o siauruku iš Tilžės į Vilkyškius, kad aplankyti savo giminaičių. Kadangi Memelio kraštas 1919 m. Versalio taikos sutartimi buvo atskirtas nuo Rytų Prūsijos, visi keliaujantieji, atvykstantys iš Tilžės į Memelį, turėdavo gauti vizą. Mociškiuose Michael Buddrus buvo už vizų išdavimą atsakingas pareigūnas. Johaneso Bobrovskio ir jo motinos pasuose taip pat buvo Memelio vizų spaudai. Dar ankstyvoje vaikystėje jis susipažino su Memelio krašto žemdirbių papročiais, jų kasdienybe bei darbu. Čia jis sutikdavo čigonus ir keliaujančius prekeivius žydus, atvykstančius iš Jurbarko prekiauti. Netoliese esančio Rambyno kalno, kur dar lietuvių proseneliai garbino savo dievus, peizažas darė didelę įtaką Johaneso Bobrovskio asmenybei. Tai yra peizažas su žmonėmis, tai yra kraštas, kuriame per amžius taikiai sugyvena įvairių tautybių žmonės, vėliau sakė J. Bobrovskis. Šie vaikystės ir jaunystės įspūdžiai vėliau ryškiai atsispindėjo jo kūriniuose: romane Lietuviški fortepijonai, eilėraščiuose Memelis, Kranto kelias, Daubas, Jūra. Šio krašto žmonės, filosofai I. Kantas ir J. G. Hamanas, rašytojai Vydūnas, K. Donelaitis, Žemaitė, muzikai J. Bachas ir D. Bukstehude tapo jo eilėraščių ar apysakų veikėjais.
Net ir pažįstami bei giminės tapo jo literatūrinių personažų prototipais: protėvis Bobrovskis, Rytų Prūsijoje turėjęs vandens malūną, tapo malūnininko prototipu romane Levino malūnas, čigono Habedanko prototipas yra kaimynas Habedankas, gyvenęs Bobrovskių kaimynystėje Ahornallee. Menininkas Guenter Bruno Fuchs, artimas Bobrovskio draugas, tame pačiame romane tapo dažytojo Philippi prototipu.
Johanesas Bobrovskis su sūnumi Justus bute, esančiame Ahornallee 26, maždaug 1964 m.
Nuotrauka nežinomo autoriaus iš asmeninio J. Bobrovskio sūnų archyvo.
Praėjus dienai nuo romano Lietuviški fortepijonai rankraščio baigimo, t.y. 1965 metų liepos mėnesio 30 d., Johanesas Bobrovskis pasijuto blogai ir buvo paguldytas į Berlyno Koepenick ligoninę. Jam buvo diagnozuotas aklosios žarnos plyšimas. 1965 m. rugsėjo mėn. 2 dieną dėl aklosios žarnos plyšimo ir prasidėjusio sepsio Johanesas Bobrovskis mirė. Jis buvo palaidotas rugsėjo 7 dieną, 11 val., Berlyno Friedrichshageno evangelikų kapinėse.
Šiandien Johanesas Bobrovskis bei jo kūriniai yra plačiai žinomi, nuo 1965 m. buvo išleista daug jo poezijos bei prozos leidinių. J. Bobrovskio kūriniai yra išversti į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. Yra išleista jo biografija, eilėraščių interpretacijų rinkiniai, pastatyta opera, romanas Levino malūnas buvo ekranizuotas, pagal J. Bobrovskio kūrinius yra sukurta labai daug kompozicijų. Johaneso Bobrovskio draugija Berlyne siekia išsaugoti rašytojo literatūrinį palikimą, Berlyno Friedrichshageno biblioteka yra pavadinta Johaneso Bobrovskio vardu, Lietuvoje Kauno bibliotekos skaityklai taip pat yra suteiktas rašytojo vardas. Nuo 2011 m. pagrindinė Vilkyškių gatvė yra vadinama Johaneso Bobrovskio gatve.
Savaime suprantama, kad tokio memorialinio muziejaus įrengimas yra ne vieno asmens nuopelnas. Todėl dėkoju organizacijoms ir privatiems asmenims, padėjusiems mums, pateikusiems įrašus ar nuotraukas apie J. Bobrovskio gyvenimą. Didžiausią padėką skiriu Adamui bei Justusui Bobrovskiams, patikėjusiems savo tėvo palikimą memorialiniam muziejui. Taip pat dėkoju Ernst O. Winnacker iš Vupertalio, ponui Boes iš Hilden, kun. Mindaugui Kairiui bei ponui Ewald Hein iš Essen-Kettwig už dosnią finansinę paramą!
Kadangi Johanesas Bobrovskis nėra labai plačiai žinomas, nebuvo galimybės surinkti daug lėšų, todėl didžiąją dalį statybos, transportavimo bei ekspozicijos įrengimo išlaidų aš turėjau finansuoti asmeniškai. Jei norėsite paremti memorialinį muziejų bei jo išlaikymą ar turite su tuo susijusių klausimų, pateikiu Jums savo adresą: Joerg Nass, Rolandstr. 11, 48429 Rheine. El. paštas: joerg.nass@osnanet.de.
Memorialinį muziejų galite aplankyti Jums patogiu metu. Vilkyškių turizmo ir informacijos centras, esantis buvusios pradinės mokyklos pastate netoli Evangelikų liuteronų bažnyčios, mielai atvers Jums memorialinio muziejaus duris. Evangelikų liut. bažnyčioje dažnai vyksta koncertai, klebonas M. Kairys, Lietuvos J. Bobrovskio draugijos narys, padės Jums planuojant Jūsų apsilankymą muziejuje.
Lietuvos J. Bobrovskio draugijos el. pašto adresas: