Šventė Vilkyškiuose
Šeštadienį viename iš Pagėgių krašto miestelių – Vilkyškiuose – vyko didžiulės iškilmės: naujam gyvenimui prikelta sužibo restauruota evangelikų liuteronų bažnyčia. Ją pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Kartu su juo bei vietos kunigu Mindaugu Kairiu meldėsi ir maldai susirinkusiuosius telkė dar penki evangelikų liuteronų kunigai. Tądien čia dar vyko nuostabus vyrų vokalinio ansamblio “Quorum“ pasirodymas, buvo prisimintas ir pagerbtas su šiomis vietomis siejamas vokiečių rašytojas Johanesas Bobrovskis bei apie įvykdytus Vietos veiklos grupės (VVG) projektus papasakojo vienas iš asociacijos vadovų.
Ilgas, bet sėkmingas kelias
Vilkyškių bažnyčia patyrė tokį pat liūdną likimą, kaip ne viena šio krašto bažnyčių: po Antrojo pasaulinio karo ji buvo paversta grūdų sandėliu. Ir tik atkūrus nepriklausomybę, tai, kas buvo iš jos likę, – grąžinta jos savininkams. Tuomet tik sienos ir priminė, kad tai bažnyčia.
Po truputį prasidėjo jos atgimimas. Gal sovietinė valdžia nekreipė dėmesio, o gal kas apdairiai kokiomis kalkėmis buvo uždažęs senuosius užrašus ant balkonų, kurie šiandien šiai šventovei suteikia ypatingo žavesio. Išliko ir senieji balkonai, kurie šiandien yra vienas iš nedaugelio senosios bažnyčios elementų. Kruopščiai nuvalyti bei restauruoti jie dabar yra labai puošnūs ir alsuoja senove bei šiai atgimusiai bažnyčiai suteikia paslapties ir nepakartojamo grožio.
Vilkyškių bažnyčios atgimimo pradininku reikėtų laikyti iš Vokietijos ėmus važinėti buvusį šio krašto gyventoją Rudolfą Caberį (Rudolf Zaber). Jis stengėsi atkurti bažnyčią, ir tam skyrė daug savo laiko ir, žinoma, lėšų. Po daugkartinio apsilankymo tuometiniame Kultūros paveldo departamente buvo gautas leidimas atstatyti bažnyčios bokštą. Vietos gyventojams padedant jau sumontuotas didžiulio krano pagalba jis buvo užkeltas ant bažnyčios stogo. Taip šventovė vėl tapo panašesnė į bažnyčią. Tai susirinkusiesiems priminė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, kuri labai dažnai lydėdavo R.Caberį jo darbuose ir veikloje.
Vėliau į bažnyčios atstatymą įsijungė ir daugiau buvusių šio krašto gyventojų, dabar gyvenančių Vokietijoje. Taip pamažu atgimė buvę altoriaus vitražai, buvo atvežti bažnytiniai suolai, vargonai. Vienas pirmųjų šios bažnyčios kunigų buvo dabartinis vyskupas M.Sabutis. Tačiau didžiausias šios bažnyčios atgimimas sietinas su kunigu M.Kairiu. Jo darbo ir pastangų dėka buvo pasiekta, kad per vieną iš europinių fondų atsirastų galimybė finansuoti bažnyčios restauraciją ir ji būtų galutinai sutvarkyta. Ta galimybė – per VVG „Pagėgių kraštas“ parengtas restauracijos darbų projektas, kurį įgyvendino UAB "Statybų jūra" ir UAB „Veižas“. Šio projekto darbų vertė – 306 tūkstančiai 525 litai.
Iškilmingas atidarymas
Iškilmės prasidėjo simbolinės atidarymo juostelės perkirpimu. Vėliau susirinkusieji meldėsi giedodami šventas giesmes. Vyskupas pašventino ir apeiginius indus, ir altorių, bažnyčios varpą bei visą bažnyčią ir jos žmones. Tai buvo labai iškilminga. Vėliau M.Sabutis sakydamas pamokslą prisiminė savo pirmąsias pamaldas šioje bažnyčioje su išdaužytais langais, pro kuriuos skraidė balandžiai. O taip pat atkreipė dėmesį, kad paskutinis šios bažnyčios naikinimas nebuvo pirmasis – išbandymų ji yra patyrusi ir anksčiau. Bet ji visados atgimdavo ir vyskupas sakė manąs, kad daugiau šiems maldos namams nebereikės patirti tokių išbandymų. Jis linkėjo, kad joje visi patirtų Dievo siųstą ramybę.
Šventos maldos giesmes papildydavo vyrų vokalinis ansamblis iš Vilniaus „Quorum“. Jie įsiliedavo ir pagiedodami šventų viduramžiškų giesmių. Vėliau, pasibaigus pamaldoms, jie surengė žavingą pasirodymą. Šeši vyrai dainavo be jokių instrumentų, o įspūdis toks, kad netoliese yra jiems akomponuojantis orkestras. Ypač visus sužavėjo baigiamoji daina iš gerai žinomo filmo „Liūtas karalius“ – girdėjosi visa džiunglių garsų gama.
Padėkos ir J.Bobrovskio pagerbimas
Pasinaudodamas proga apie VVG „Pagėgių kraštas“ inicijuotus projektus papasakojo šios asociacijos vadovas Sigitas Stonys. Jis išvardijo jau 11-a baigtų įgyvendinti projektų ir už sėkmingą jų baigimą padėkos raštus įteikė juos įgyvendinusiems įvairių organizacijų atstovams. Dėkojo ir Pagėgių savivaldybei: ji rasdavo galimybę būtiną organizacijos įnašą padengti Savivaldybės lėšomis.
Paskutinė šios kiek užsitęsusios šventės dalis buvo skirta su šiomis vietomis siejamo vokiečių rašytojo J.Bobrovskio 95-osios metinėms paminėti. Ištraukas iš jo kūrybos skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, nuotaiką sukurti padėjo saksofonistas Petras Vyšniauskas su sūnumi trimitininku Dominyku. Plačiau šio rašytojo gyvenimo kelią ir kūrybą pristatė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, filologijos daktarė Sigita Barniškienė. Lietuvoje žymiausias jo romanas „Lietuviški fortepijonai“ siejamas su Kristijonu Donelaičiu.
