Lippės žmonių labdara jurbarkiečiams

Vytautas Kutkevičius

„Mūsų laikas“

                      Sakoma, kad duodanti ranka – palaminta. O gaunančiųjų žvilgsniai dažniausiai būna nuolankūs, pilni padėkos už žmogiškąjį supratimą, atjautimą, rūpestį. Labdara – tai krikščioniškas pasidalinimas daugiau turinčiųjų su mažiau turinčiais. Šitai kiekvieną kartą pajunta ir supranta atvykę Vokietijos Šiaurės Reino Vestfalijos žemės Lippės krašto labdaros teikėjai.             

                      Dar 1992m. Lippės krašto evangelikų liuteronų parapijos aktyvistai, sužinoję apie Lietuvos parapijų ir žmonių varganą būklę, nutarė pradėti kaupti labdarą, ją čia atgabenti ir išdalinti labiausiai jos prašantiems. Buvo užmegzti partnerystės ryšiai su Kauno evangelikų liuteronų parapija. Jau iš pradžių buvo su dėkingumu priimtos labdaros siuntos, tad veikla metai iš metų aktyvėjo.

1995m. Lippės atstovai apsilankė Jurbarke. Jie  išvydo čia varganai įrengtą koplyčią, pradėtos statyti bažnyčios sustojusius darbus. Labdaros būdu čia buvo atgabentos kėdės ir kiti baldai. Užsimezgė draugiška pažintis su parapijos kunigu.

Norint aktyviau ir gausiau rinkti labdarą iš žmonių, įmonių, verslininkų, pagal Vokietijos įstatymus privalu įsteigti visuomeninę, nevyriausybinę organizaciją. Ir Lippės aktyvistai 1997m. ją įsteigė, pavadinę „Vaikai varge“ ( „Kinder in Not, Lippe e.V.“).

                      Pastaraisiais metais pusė surinktos labdaros vežama į Kauną, o kita pusė – į Jurbarką. Kasmet atvežami 4-5 krovininiai sunkvežimiai. Toks krovinys liepos 11 d. vėl atriedėjo į Jurbarką.

                      Teko pasikalbėti su nevyriausybinės organizacijos „ Vaikai varge“ vadovu Jurgenu Wattenbergu. Pirmiausia jis pareiškė padėką „Jurmelstos“ vadovams, kurie mielai leido pasistatyti sunkvežimius savo mašinų stovėjimo aikštelėje.

                      Su jauduliu J. Wattenbergas papasakojo, kad kitą dieną jie atgabeno į Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčią vargonus ir jos sėkmingai sumontavo. Taip pat šiai bažnyčiai jie atvežė ir 30 suolų. Viską padarę, jie susėdo ant tų suolų, o atėjusi jaunoji vargonininkė Neringa Liutkevičiūtė jiems surengė vargonais pirmąjį koncertą. Kai kurie vyrai susigraudinę net nubraukė ašaras.

                      J. Wattenbergas papasakojo, kad šįkart atvežė apie 60 tonų labdaros. Vytėnų pagrindinei mokyklai atgabeno suolų, žaislų. Viešvilės vaikų globos namams – suolų, kėdžių, įvairių baldų, žaislų. Ten pat iškrovė ir keliolika funkcinių lovų, kurios turbūt atiteks Eržvilko ligoninei. Porą spintų nugabeno į Vilkyškius, jos skirtos tenykštei evangelikų liuteronų bažnyčiai.

                      J. Wattenbergas pasidžiaugė, kad palaiko nuoširdžius santykius su jurbarkiečiu kunigu Mindaugu Kairiu, todėl partnerystė ir bendradarbiavimas toliau tęsis.

                      Į klausimą, kodėl užsiima šia veikla, J. Wattenbergas pareiškė; „ Atsakymas yra širdyje. Tuo užsiimame ir darome iš širdies“.